Prieš porą mėnesių vienas Lietuvos savaitraštis paprašė parengti analitinį straipsnį tema “Kaip aplenkti infliaciją?” Pradžioje sutikęs netrukus atsisakiau pasiūlymo. Nors pagrindinė atsisakymo priežastis buvo laiko stoka, meluočiau, kad vienintelė. Nė nepradėjus gilintis, galvoje kirbėjo mintis, tiesiog parašyti “niekaip”.

Ką reiškia aplenkti infliaciją?

2008 m. spalio mėnesio suderinta metinė infliacija – 11.0 %. Lapkritį šis rodiklis šoktelėjo dar 10  punktų. Taigi norėdami aplenkti infliaciją turime investuoti turtą taip, kad jis neštų ne mažesnę kaip 11.1% metinę grąžą. Nors terminuotų indėlių litais palūkanos kai kuriuose bankuose jau perkopė 9%, vargu ar galima tikėtis juos pasieksiant infliacijos lygį. Todėl reikia ieškoti alternatyvių investicijų.

Vis dėlto nustatyti ribą, nuo kurios mes jau aplenkėme infliaciją, negana, kadangi vis dar nežinome, kiek ilgai bėgsime. Jei laikotarpis ilgas, tarkime, ketveri metai, tai atsakymas paprastas: palūkėkite, kol krizė praeis, o pinigus uždirbinėkite esant stiprioms rinkoms.

Štai iki krizės porą metų uždirbę bent po 25% kasmet, gali ir palaukti. Palaukti gali ir tie, kurie tikisi tiek uždirbti po dvejų metų. Jei padėsite 2 metų indėlį su 9% proc. palūkanomis, tai po krizės pakaks uždirbti kiek daugiau nei 13% du metus iš eilės ir, vualia, jūs jau pasivijote infliaciją. Atsigavus rinkoms, tokios ir didesnės grąžos bus galima tikėtis iš nevieno finansinio instrumento.

Vis dėlto nuojauta kužda, kad žurnalo redaktorių, prašiusį straipsnio, labiau domino trumpalaikė – metų ir mažiau – grąža, taigi klausimas yra “Kur investuoti artimiausius metus, kad uždirbtumėte daugiau nei 11.1% per metus?”

Kaip rinkoje uždirbami pinigai?

Šiek tiek supaprastinus, galima teigti, kad yra du pagrindiniai būdai, kaip rinkoje uždirbami pinigai: perkamas turtas, kuris brangs, arba parduodamas skolintas turtas, kuris pigs, paskui atperkant jį pigiau. Siekdami aplenkti infliaciją, turime rasti tas turto klases, kurios, tikėtina, kad brangs arba pigs per artimiausius metus daugiau nei 11.1%.

Nors šis uždavinys gali atrodyti lengvas, žinant, kad netgi Baltijos šalių vertybinių popierių rinkoje kai kurių kompanijų akcijos susvyruoja daugiau nei 10% per dieną. Vis dėlto rizika gaudant tokius svyravimus yra labai didelė, todėl priimtina tik nedidelei daliai spekuliantų.

Taigi, kokios yra alternatyvos investuotojams, norintiems apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo šalyje, kur nėra instrumentų, garantuojančių bent jau infliacijos lygio grąža?

Akcijos

Akcijos ilgą laiką buvo laikomos didžiausią grąžą duodančia turto klase ir, nors finansų krizė šiek tiek pakoregavo situaciją, rinkoms atsigavus, galima tikėtis akcijas atgausiant savo statusą. Vis dėlto svarbiausias klausimas, ką daryti dabar?

Rinkoms krentant ir daugeliui kompanijų skelbiant vis prastėjančius finansinius rezultatus, tikėtis spartaus rinkų atsigavimo turbūt neverta. “Dugno” gaudymo strategija taip pat ne kartą nuvylė investuotojus, kai vietoj laukiamo 20% atšokimo sulaukdavo dar 20% kritimo. Kalbos apie dugną prasidėjo jau prieš beveik metus, tačiau, atrodo, jis vis dar nepasiektas.

Tuo tarpu parduoti skolintas akcijas taip pat rizikinga. Dauguma kompanijų, netgi atsižvelgiant į gresiančius sunkumus, atrodo neįvertintos. Paanalizuokime didžiausių Baltijos šalių bankų akcijų analitikų gruodžio mėnesį išleistas rekomendacijas. Swedbank Markets dviejų analizuotų kompanijų tikroji vertė, anot analitikų, turėtų būti atitinkamai 140% ir 219% didesnė nei vertina rinka. SEB išleistų keturių rekomenduojamų akcijų tikroji vertė turėtų būti nuo 140% iki 576% didesnė nei įvertinta rinkos. Kitaip tariant, manantiems, kad akcijos dar kris, iškyla rimta problema įvertinti to kritimo ribas, kadangi jau dabar daugelis įmonių vertinamos ženkliai mažiau nei jų “tikroji” vertė.

Taigi pagrindinė rizika tiek pirkti, tiek parduoti akcijas yra susijusi su artėjančiu “dugnu”, t.y. nežinomybe, kada jis bus rytoj ar po metų.

Skolos vertybiniai popieriai

Teorija byloja, kad pakilimo metu reikia investuoti į akcijas, nuosmukio metu – į obligacijas. Finansų krizės pradžioje viskas vyko pagal šį scenarijų: akcijoms pradėjus kristi, obligacijų kainos gan smarkiai šoktelėjo. Vis dėlto spalio mėnesį situacija jau buvo pasikeitusi ir, nors obligacijų, siūlančių 11% ir daugiau grąžą išlaikius jas iki išpirkimo, tikrai netrūksta, jos dažnai yra susijusios su aukšta bankroto, likvidumo ar valiutos rizika. Nuo šių rizikų neapsaugoti nei vyriausybių, nei bendrovių skolos vertybiniai popieriai.

Gamtos ištekliai

Gamtiniai ištekliai, tokie kaip nafta, dujos, metalai, krizės pradžioje buvo laikomi naujuoju išsigelbėjimu, o jų kainos beveik kas savaitę siekdavo naujus rekordus.

Teoriškai, jei ateities paklausa ir pasiūla yra žinomos, visi riboti gamtos ištekliai turėtų brangti stabiliu greičiu. Net jie ši absoliutaus žinojimo sąlyga nebūtų išpildyta, tačiau žaliavų rinka būtų visiškai efektyvi, kainų pokyčiai nukryptų nuo stabilaus augimo greičio tik tiek, kiek keistųsi lūkesčiai dėl ateities vartojimo arba atradus naujus išteklius.

Tai kas vyksta žaliavų rinkose dabar įrodo, kad rinkai dar labai toli iki efektyvumo. O tai reiškia, kad galima uždirbti didelius pelnus, tačiau…

Investuoti į naftą, o, tiksliau, parduoti skolintus ateities kontraktus, šiuo metu gali būti bandymas įsėsti į jau nuvažiavusį traukinį. Nors SEB analitikai nurodo žemiausią 25 USD už barelį kainą, naftą eksportuojančių valstybių pasiryžimas stabdyti tolesnį naftos kainos kritimą, gali sustabdyti kritimą ir nepasiekus norimų žemumų.

Investicijos į kitas žaliavas susiduria su tomis pačiomis problemomis.

Auksas

Auksas laikomas vienu konservatyviausių investicijų. Nors auksas yra metalas ir dėl to galėtų būti priskirtas gamtos ištekliams, daug svarbesnė yra aukso simbolinė vertė. Auksas, kaip ir pinigai, yra vertės simbolis (iki panaikinant aukso standartą auksas ir pinigai buvo tapatūs dalykai). Tai reiškia, kad jis, kaip, beje, ir pinigai, neturi tikrosios vertės. Dėl to yra be galo sunku įvertinti, kiek šis brangusis metalas turėtų kainuoti.

Įprastai per krizes aukso vertė šauna į viršų. Štai ir aštunto dešimtmečio pabaigoje auksas buvo priartėjęs prie dabartinių kainų. Šios krizės metu aukso vertė savo piką pasiekė 2008 metų pradžioje ir nuo to laiko po truputį krito. Vis dėlto tikėtina, kad aukso kaina artimiausiu metu išliks daugiau mažiau stabiliame lygyje bent jau artimausiu metu, todėl jis taip pat nėra tinkamas instrumentas norint išvengti infliacijos įtakos.

Valiutos

Mažose valstybėse su silpnomis valiutomis stiprių valiutų pirkimas visada buvo būdas apsaugoti pinigų vertę ar netgi uždirbti. Kadangi Lietuvoje, jeigu atmesime devalvavimo riziką, faktiškai funkcionuoja eurai, lito vertė lyginant su kitomis valiutomis labai menkai priklauso nuo Lietuvos ekonomikos padėties.

Patikimai prognozuoti, kaip judės valiutų kursai pasaulinėje rinkoje šiuo metu sudėtinga, kadangi viskas priklauso nuo to, kaip su krize tvarkysis didžiosios pasaulio ekonomikos. Metų pradžioje tikėta, kad JAV ekonomika atsigaus greičiau nei Eurozona ar Japonija, todėl stiprėjo JAV doleris. Šiuo metu valiutų kursus smarkiai veikia šalių ekonominė padėtis, todėl visos valiutos yra gan rizikingos, kaip ilgesnio laiko investicijos.

Tai kaip aplenkti infliaciją?

Niekaip. Šiuo metu kaip niekada sunku rasti kokių nors universalių scenarijų, o nė viena turto klasė neleidžia tikėtis mums reikalingos metinės grąžos. Vis dėlto tai nereiškia, kad uždirbti neįmanoma. Tiesiog rinka dabar yra palankesnė aktyvesniems investuotojams, galintiems nuolat ieškoti investicinių idėjų ir naudotis kartais pasitaikančiomis pelningomis galimybėmis. Pasyvesniems investuotojams teks pasikliauti profesionaliais turto valdytojais arba laukti geresnių laikų – rinkų su aiškesne kryptimi ir/ar defliacijos.